Muziejus

Virtualus muziejus >>


Gražiškių vidurinės mokyklos muziejus įkurtas 1998 metais. Jo įkūrėjas buvo II-osios abiturientų laidos (1954 m.) klasės seniūnas Albinas Petrulis, kuris patarė tuometiniam mokyklos direktoriui jį įsteigti. Ši abiturientų laida, kiekvieną vasarą liepos mėnesį, per Šv. Vincento atlaidus renkasi prie mokyklos.
Muziejuje yra nemažai pačio įkūrėjo surinktos medžiagos bei eksponatų. Muziejaus įkūrimo tikslas buvo įamžinti mokyklos gyvenimą, rasti vietą, kur būtų galima kaupti medžiagą ateities kartoms. Muziejus daug nuotraukų gavo iš buvusio Gražiškių miestelio fotografo Jono Jankausko, Teresės Kasparaitienės. Daug medžiagos muziejui surinko ir mokytojos Reda Kulikauskienė, Aldona Adomaitytė. Pirmasis muziejui vadovauti pradėjo istorijos mokytojas A. Žilinskas, choreografė Daiva Kasulaitienė.
Nuo 2002 iki 2010 metų muziejui vadovavo mokytoja Eugenija Četvertinskienė. Šiuo metu mokyklos muziejui vadovauja mokytoja Reda Kulikauskienė.

Mokyklos muziejuje mokytojai veda pamokas, klasės valandėles. Kasmet mokyklą bebaigiantys abiturientai apsilanko muziejuje ir pasirašo atsiliepimų knygoje. Kad muziejus labai reikalingas, byloja XVIII-osios laidos abiturientų žodžiai atsiliepimų knygoje: „ Ačiū mokyklai, kad išsaugojo mūsų mokyklinių metų prisiminimus, kad nors mažutei akimirkai mes galime sugrįžti į jaunystę“.

Muziejus 1Muziejus 2Muziejus 3
Muziejus 4Muziejus 5Muziejus 6
Muziejus 7Muziejus 8Muziejus 9
Muziejus 10Muziejus 11Muziejus 12
Muziejus 13
Kinų patarlė:

„Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.“

Burke:

„Mokslas yra pigi tautų gynyba.“

B.F.Skineris:

„Išsimokslinimas yra tai, kas lieka užmiršus, ko išmokai.“

Haliburtonas:

„Universitetinis mokymas parodo žmogui, kaip mažai kiti žmonės žino.“

Elbertas Hubardas:

„Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.“

Džiovanis Rufinis:

„Mokytojas yra tarsi žvakė, kuri šviečia kitiems naudodama save.“

Henris Peteris:

„Mokytiems žmonėms lengva vadovauti, bet sunku versti, lengva valdyti, bet neįmanoma pavergti.“

Aristotelis:

„Aristotelis, paklaustas, kiek mokytas žmogus skiriasi nuo nemokyto, atsakė: “Tiek, kiek gyvas nuo negyvo”.“

Aristotelis:

„Bet ką daryti išmokstame tik darydami.“

Juvenalis:

„Visi nori būti mokyti, tik ne visi pasirengę mokėti mokslo kainą.“

Benjaminas Dizraelis:

„Daug mokytis, daug pamatyti ir daug iškentėti yra trys mokslo pagalvės.“

Francis Beikonas:

„Amatininkai kaltina mokslą, paprasti žmonės žavisi juo, o išmintingi - juo naudojasi.“

Derekas Bokas:

„Jei manote, kad mokslas brangus, pasirinkite nemokšiškumą.“

Harvardo universiteto rektorius Šarlis Eliotas:

„Harvardas tapo žinių sandėliu, nes pirmakursiai tiek daug atsineša, o diplomantai tiek mažai pasiima.“

Džonas Cierdis:

„Universitetas yra tai, kuo tampa aukštoji mokykla, kai dėstytojai nustoja domėtis studentais.“

Edis Brickelas:

„Filosofija yra pasivaikščiojimas slidžia uola. “

Leonardas da Vinčis:

„Gamta niekada nelaužo savo įstatymų.“

Napoleonas Bonapartas:

„Vaizduotė valdo pasaulį.“

Albertas Einšteinas:

„Vaizduotė svarbesnė už žinias.“

Džozefas Jubertas:

„Kas turi vaizduotę be mokslo, turi sparnus, bet neturi kojų.“

D. Adisonas:

„Žinios – tai vienintelis dalykas, kuris išaukština vieną žmogų prieš kitą.“

A. Belas:

„Yra didelis skirtumas tarp norinčių žinoti ir smalsuolių.“

P. Buastas:

„Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jų artėji, tuo labiau jos tolsta.“

Ciceronas:

„Kambarys be knygų – lyg kūnas be sielos.“

V. Dautartas:

„Kas negerbia knygos, tas ir žmogaus negerbia.“

A. Diuma:

„Nežinojimas – pati sunkiausia bausmė.“

F. Dostojevskis:

„Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi … kaip kvailiui.“

M. Driuonas:

„Skaityti – vadinasi, gyventi, nes gyventi, vadinasi, žinoti, pažinti, suprasti.“

A. Fransas:

„Geriau suprasti mažai, negu suprasti blogai.“

A. Gercenas:

„Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi.“

J. V. Gėtė:

„Nerasi tokio žmogus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti.“

M. Gorkis:

„Knyga – sudėtingiausias ir didingiausias stebuklas iš visų stebuklų, žmonijos sukurtų savo kelyje į laimę ir ateitį.“

D. Graninas:

„Moksle lengvas kelias nebūna teisingas, anksčiau ar vėliau jis žmogui keršija.“

V. Hugo:

„Sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata.“

V. Hugo:

„Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti.“

H. Ibsenas:

„Tu knygą pamėgsi, tave pamėgs visas pasaulis.“

Konfucijus:

„Mokslai be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi.“

M. Larnis:

„Vieni žmonės gyvena ir mokosi, kiti – tiktai gyvena.“

S. J. Lecas:

„Kito žmogaus neraštingumas taip pat kliudo rašyti.“

V. Leninas:

„Jeigu aš žinau, kad mažai žinau, aš pasieksiu, kad žinočiau daugiau.“

L. Da Vinčis:

„Pasigailėjimo vertas tas mokinys, kuris neaplenkia savo mokytojo.“

D. Lokas:

„Norint išmokti didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų.“

Lotynų posakis:

„Mokydami kitus, mokomės patys.“

A.Makarenka:

„Negalima išmokyti žmogaus būti laimingu, bet galima jį išauklėti taip, kad jis būtu laimingas.“

K. Marksas:

„Moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniai šlaitais.“

CH. Martis:

„Žinios – tai proto akys.“

R. Mizara:

„Gyvenimas – didžiausia mokykla; geriausias tas žmogus, kuris, mokydamasis šioje mokykloje, kopia aukštyn savo kojomis.“

R. Oldingtonas:

„Niekad nesistenk kitų padaryti tuo, kuo pačiam nepasisekė tapti.“

N.Strovskis:

„Geros knygos – laiko laimėjimas, bevertės knygos – laiko gaišimas, o blogos – laiko vogimas.“

K. Paustovskis:

„Knyga yra vienintelė žmogiškos minties saugotoja ir jos perteikėja iš amžių į amžius, iš kartos į kartą.“

I. Pavlovas:

„Mokslas iš žmogaus reikalauja viso gyvenimo.“

R. Rolanas:

„Pačios objektyviausios knygos yra tos, kurios sukelia daugiausia iliuzijų.“

V. Skotas:

„Tas, kuris niekina mokslą, žus per savo nemokšiškumą.“

V. Šekspyras:

„Pažinti ką nors iki galo – vadinasi pažinti save.“

G. D. Toro:

„Knygas reikia skaityti taip pat susikaupus ir neskubant, kaip jos buvo rašomos.“

L. Tolstojus:

„Žinojimas – ginklas, o ne taikinys.“

L. Tolstojus:

„Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo: dėl jo atsitinka visa pikta pasaulyje.“

L. Tolstojus:

„Išmintis ir tiesa yra nelyginant tyriausias skystis, kurio mes norime įsipilti į save.“

P. Vaičiūnas:

„Knyga – tai pats savęs išsiilgęs žmogus.“

V. Veresajevas:

„Pažinę šviesą, jūs jau nenorėsite gyventi tamsoje.“

F. Volteras:

„Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį.“

F. Volteras:

„Geriau žinoti ir kankintis, negu tamsybėje gyventi ir džiaugtis.“

M. Andersenas Neksė:

„Kas abejoja savo idėja, pats kerta šaką, ant kurios sėdi.“

A.Andrėjavas:

„Be klaidų ir paklydimų gyvenimas būtų panašus į distiliuotą vandenį, – tyras, bet negyvas.“

A. Baltakis:

„Geriau gyva klaida, nei mirusi teisybė.“

Š. Čotopadhajus:

„Didžiulę klaidą daro tas, kurs mėgina užvaldyti kūną, neužvaldęs sielos.“

J. V. Gėtė:

„Žmogus per klystkelius suranda teisingą kelią.“

V. Kočetovas:

„Verčiau išpūsti pavojų, negu jį sumenkinti ar nepakankamai įvertinti.“

G. Laub:

„Pavojingiausi, žinoma, tie keliai, kurie niekur neveda.“

V. Leninas:

„Abejingumas yra tylus rėmimas to, kas stiprus, to kas viešpatauja.“

J. Mikelinskas:

„Baimė suklysti yra pagrindinis visų klaidų šaltinis.“

V. Pratolinis:

„Gyvenime galima klysti, kai nežinai, kas yra gera ir kas yra bloga. Bet viena kartą tai supratęs, daugiau nebesuklysi.“

R. Rolanas:

„Tik tas neklysta, kuris nieko neveikia.“

M. Sluckis:

„Didžiosios didžiųjų žmonių klaidos ir kaltės neišperka mūsų mažų klaidų.“

R. Tagorė:

„Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.“

R. Tagorė:

„Jei užversi duris visoms klaidoms, tai ir tiesa liks už durų.“

L. Tolstojus:

„Daug kilniau pripažinti savo klaidą, negu žengti nepataisomą žingsnį.“

Paklausk - atsakysim


Klausimai – Atsakymai >>

Mokinių vežimo į mokyklą ir iš mokyklos grafikai.


Tinklapio autorius:
Evaldas Plečkaitis
evaldasetagraziskiai.lt


Administracijai