Klausimai – atsakymai

Atsakymai į jūsų klausimus


Klausimas: Jaučiu, kad niekur nepritampu. Prasti santykiai su tėvais, draugais ir bendraklasiais. Niekas manęs nesupranta, nes skiriasi mano mąstysena. Tapau pikta ir irzli. Ką daryti? Viskuo nusivyliau.
Atsakymas: Vieno atsakymo, ar būdo kaip galėtum geriau pasijusti, nėra. Tačiau jei jauti, kad viena nesusitvarkai su savo emocijom ir nuotaikom, visada gali ateiti ir pabendrauti su gimnazijos psichologe, kuri tikrai padės Tau rasti išeitį ir pasijusti geriau. Juk ji tam ir yra gimnazijoje.

Klausimas: Aš nemėgstu tikybos, aš noriu vietoj jos, kad būtų dvi matematikos pamokos.
Atsakymas: Gyvenime kartais reikia daryti ir tai, kas nelabai patinka. Mums suaugusiems taip pat, kaip ir jums vaikams tenka ne visada išpildyti savo norus. Tikyba tikrai nemoko blogų dalykų, priešingai-moko daryti gera. O kad mėgsti matematikos pamokas, tai labai džiugu.

Klausimas: Kodėl niekas su manimi nedraugauja ir nekalba ?
Atsakymas: Kartais visi jaučiamės atstumti ir palikti vieni, tačiau taip tikrai nėra. Tave tikriausiai kiekvieną dieną pašnekina tėvai, broliai, mokytojas, klasiokai. Galbūt jie nėra linkę tiek bendrauti su Tavimi, kiek Tau reikia, tačiau tikrai Tu jiems svarbi. Gali pabandyti pirma užkalbinti ir prieiti - taip lengviau susirasi draugų, o apie Tau iškilusias problemas visada gali pasitarti su psichologe, socialine darbuotoja ar klasės auklėtoju.

Klausimas: Aš nemėgstu anglų kalbos, pasaulio pažinimo, noriu, kad vietoj jų būtų kūno kultūra ir akrobatika...
Atsakymas: Galiu įsivaizduoti, kad šie dalykai nėra tokie įdomūs kaip sportas, bet jie praverčia ateityje. O be to, jų neišmesi iš tvarkaraščio:), ir manau, jų teks mokytis. Bet Tu gali pasistengti, ir anglų kalboje, ir pasaulio pažinime rasti įdomių dalykų. Pvz., jei teks kada būti užsienyje, o kalbos nemokėsi visiškai, tai tau pačiam(-iai) bus neįdomu toje šalyje. O kiek per pasaulio pažinimą gali gauti naudingos ir įdomios informacijos...

Sėkmės ieškojimuose
* * *
Tikriausiai ne vienas susimąstėme, kam mums mokytis vieną ar kitą dalyką, kurio ateityje tikriausiai niekad neprireiks, tačiau kiekvienas dalykas yra labai gerai apsvarstytas švietimo institucijose ir daugybę kartų taisytas, kol įtrauktas į Švietimo programą. Mokykloje nemoko blogų dalykų ir kiekviena pamoka yra tikrai svarbi. Mokykloje gauname bendrąjį išsilavinimą, kuris yra mus supančio pasaulio suvokimo pamatas. Galbūt Jums dabar nereikia anglų kalbos, bet gal po kelerių metų važiuosit studijuoti į užsienį ir ji bus būtina. Gal neįdomus dabar pasaulio pažinimas, tačiau ateityje jis gali tapti labai svarbus.

Mes didžiuojamės savo gimnazijos sportininkais ir Tu tikriausiai tapsi vienu(a) iš jų, tačiau neskubėkime ,,uždaryti durų‘‘ durų kitiems dalykams, nes vėliau gali jų prireikti.

Klausimas: Esu studentas, man labai reikia jūsų pagalbos, nerandu veiklos kuri man patinka, esu neapsisprendęs savo ateities kelyje, ką galėtumėte patarti ? :)
Atsakymas: Na jei jau esi studentas, tai greičiausiai esi pasirinkęs kažkokią specialybę. Dabar turi pagalvoti kas paskatino Tave ją rinktis, ir kas atsitiko, kad ji tave nuvylė. Gal ją rinkaisi kitų įtakojamas, gal ji tau atrodė pelningesnė, gal iš tikrųjų ji tau patiko, o gal pasirinkai ją visiškai nepagalvojęs... , bet noriu pastebėti, jog nėra specialybių, kurios garantuoja visišką sėkmę, kiekviename darbe yra rutinos ir nusivylimo, klaidų ir nesėkmių.
Tačiau norint teisingai pasirinkti, reikia geriau pažinti save, paklausti savęs ,,ko aš noriu‘‘? Ko dabar aš siekiu gyvenime? Koks darbas man patiktų? Ko aš tikiuosi iš savo specialybės?.. Susirask informacijos apie profesijas, kad turėtum supratimą apie įvairias specialybes ir gal tau padės susigaudyti savo mintyse.Ar Tu nori Tau mielo ir patinkančio darbo, ar vadovaujančio, ar tau svarbiausia gyvenime pinigai... Pagal tai taip pat galima orientuotis ką pasirinkti.
Tik noriu pastebėti, kad ir kokią specialybę pasirinksi norint pasiekti didelių pasiekimų, reikia įdėti labai daug pastangų, noro ir darbo.
Bet ko tikrai neturėtum daryti, tai versti save studijuoti tai, kas jau dabar tau nepatinka ir netraukia. Ir jei jauti, kad sunku pačiam susitvarkyti su savo mintimis, gali visada kreiptis į psichologą ar specialybės rinkimosi konsultantą, kuris Tau padės apsispręsti.traukia. Ir jei jauti, kad sunku pačiam susitvarkyti su savo mintimis, gali visada kreiptis į psichologą ar specialybės rinkimosi konsultantą, kuris Tau padės apsispręsti.

Į lankytojų klausimus atsakinėja psichologė asistentė Alina Biskytė-Clausen, socialinė pedagogė Sonata Daugirdienė, specialioji pedagogė Daiva Čiegienė



*Jeigu turite pastabų, pageidavimų, komentarų ir klausimų nesusijusių su psichologine pagalba, prašome rašyti el.paštu: graziskium@gmail.com
<< Atgal

Bendravimo įgūdžių lavinimo ir jausmų pažinimo pamokėlė ikimokyklinukams >>

Bendravimo įgūdžių lavinimo ir jausmų pažinimo pamokėlė pradinukams >>

Kinų patarlė:

„Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.“

Burke:

„Mokslas yra pigi tautų gynyba.“

B.F.Skineris:

„Išsimokslinimas yra tai, kas lieka užmiršus, ko išmokai.“

Haliburtonas:

„Universitetinis mokymas parodo žmogui, kaip mažai kiti žmonės žino.“

Elbertas Hubardas:

„Mokykla neturi būti pasirengimas gyvenimui. Mokykla turi būti gyvenimas.“

Džiovanis Rufinis:

„Mokytojas yra tarsi žvakė, kuri šviečia kitiems naudodama save.“

Henris Peteris:

„Mokytiems žmonėms lengva vadovauti, bet sunku versti, lengva valdyti, bet neįmanoma pavergti.“

Aristotelis:

„Aristotelis, paklaustas, kiek mokytas žmogus skiriasi nuo nemokyto, atsakė: “Tiek, kiek gyvas nuo negyvo”.“

Aristotelis:

„Bet ką daryti išmokstame tik darydami.“

Juvenalis:

„Visi nori būti mokyti, tik ne visi pasirengę mokėti mokslo kainą.“

Benjaminas Dizraelis:

„Daug mokytis, daug pamatyti ir daug iškentėti yra trys mokslo pagalvės.“

Francis Beikonas:

„Amatininkai kaltina mokslą, paprasti žmonės žavisi juo, o išmintingi - juo naudojasi.“

Derekas Bokas:

„Jei manote, kad mokslas brangus, pasirinkite nemokšiškumą.“

Harvardo universiteto rektorius Šarlis Eliotas:

„Harvardas tapo žinių sandėliu, nes pirmakursiai tiek daug atsineša, o diplomantai tiek mažai pasiima.“

Džonas Cierdis:

„Universitetas yra tai, kuo tampa aukštoji mokykla, kai dėstytojai nustoja domėtis studentais.“

Edis Brickelas:

„Filosofija yra pasivaikščiojimas slidžia uola. “

Leonardas da Vinčis:

„Gamta niekada nelaužo savo įstatymų.“

Napoleonas Bonapartas:

„Vaizduotė valdo pasaulį.“

Albertas Einšteinas:

„Vaizduotė svarbesnė už žinias.“

Džozefas Jubertas:

„Kas turi vaizduotę be mokslo, turi sparnus, bet neturi kojų.“

D. Adisonas:

„Žinios – tai vienintelis dalykas, kuris išaukština vieną žmogų prieš kitą.“

A. Belas:

„Yra didelis skirtumas tarp norinčių žinoti ir smalsuolių.“

P. Buastas:

„Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jų artėji, tuo labiau jos tolsta.“

Ciceronas:

„Kambarys be knygų – lyg kūnas be sielos.“

V. Dautartas:

„Kas negerbia knygos, tas ir žmogaus negerbia.“

A. Diuma:

„Nežinojimas – pati sunkiausia bausmė.“

F. Dostojevskis:

„Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi … kaip kvailiui.“

M. Driuonas:

„Skaityti – vadinasi, gyventi, nes gyventi, vadinasi, žinoti, pažinti, suprasti.“

A. Fransas:

„Geriau suprasti mažai, negu suprasti blogai.“

A. Gercenas:

„Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi.“

J. V. Gėtė:

„Nerasi tokio žmogus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti.“

M. Gorkis:

„Knyga – sudėtingiausias ir didingiausias stebuklas iš visų stebuklų, žmonijos sukurtų savo kelyje į laimę ir ateitį.“

D. Graninas:

„Moksle lengvas kelias nebūna teisingas, anksčiau ar vėliau jis žmogui keršija.“

V. Hugo:

„Sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata.“

V. Hugo:

„Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti.“

H. Ibsenas:

„Tu knygą pamėgsi, tave pamėgs visas pasaulis.“

Konfucijus:

„Mokslai be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi.“

M. Larnis:

„Vieni žmonės gyvena ir mokosi, kiti – tiktai gyvena.“

S. J. Lecas:

„Kito žmogaus neraštingumas taip pat kliudo rašyti.“

V. Leninas:

„Jeigu aš žinau, kad mažai žinau, aš pasieksiu, kad žinočiau daugiau.“

L. Da Vinčis:

„Pasigailėjimo vertas tas mokinys, kuris neaplenkia savo mokytojo.“

D. Lokas:

„Norint išmokti didelių dalykų, reikia pradėti nuo mažų.“

Lotynų posakis:

„Mokydami kitus, mokomės patys.“

A.Makarenka:

„Negalima išmokyti žmogaus būti laimingu, bet galima jį išauklėti taip, kad jis būtu laimingas.“

K. Marksas:

„Moksle nėra plataus vieškelio, ir tik tas gali pasiekti jo viršūnę, kuris, nebijodamas nuovargio, kopia akmeniniai šlaitais.“

CH. Martis:

„Žinios – tai proto akys.“

R. Mizara:

„Gyvenimas – didžiausia mokykla; geriausias tas žmogus, kuris, mokydamasis šioje mokykloje, kopia aukštyn savo kojomis.“

R. Oldingtonas:

„Niekad nesistenk kitų padaryti tuo, kuo pačiam nepasisekė tapti.“

N.Strovskis:

„Geros knygos – laiko laimėjimas, bevertės knygos – laiko gaišimas, o blogos – laiko vogimas.“

K. Paustovskis:

„Knyga yra vienintelė žmogiškos minties saugotoja ir jos perteikėja iš amžių į amžius, iš kartos į kartą.“

I. Pavlovas:

„Mokslas iš žmogaus reikalauja viso gyvenimo.“

R. Rolanas:

„Pačios objektyviausios knygos yra tos, kurios sukelia daugiausia iliuzijų.“

V. Skotas:

„Tas, kuris niekina mokslą, žus per savo nemokšiškumą.“

V. Šekspyras:

„Pažinti ką nors iki galo – vadinasi pažinti save.“

G. D. Toro:

„Knygas reikia skaityti taip pat susikaupus ir neskubant, kaip jos buvo rašomos.“

L. Tolstojus:

„Žinojimas – ginklas, o ne taikinys.“

L. Tolstojus:

„Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo: dėl jo atsitinka visa pikta pasaulyje.“

L. Tolstojus:

„Išmintis ir tiesa yra nelyginant tyriausias skystis, kurio mes norime įsipilti į save.“

P. Vaičiūnas:

„Knyga – tai pats savęs išsiilgęs žmogus.“

V. Veresajevas:

„Pažinę šviesą, jūs jau nenorėsite gyventi tamsoje.“

F. Volteras:

„Knygos – mano ginklas, jomis užkariavau visą pasaulį.“

F. Volteras:

„Geriau žinoti ir kankintis, negu tamsybėje gyventi ir džiaugtis.“

M. Andersenas Neksė:

„Kas abejoja savo idėja, pats kerta šaką, ant kurios sėdi.“

A.Andrėjavas:

„Be klaidų ir paklydimų gyvenimas būtų panašus į distiliuotą vandenį, – tyras, bet negyvas.“

A. Baltakis:

„Geriau gyva klaida, nei mirusi teisybė.“

Š. Čotopadhajus:

„Didžiulę klaidą daro tas, kurs mėgina užvaldyti kūną, neužvaldęs sielos.“

J. V. Gėtė:

„Žmogus per klystkelius suranda teisingą kelią.“

V. Kočetovas:

„Verčiau išpūsti pavojų, negu jį sumenkinti ar nepakankamai įvertinti.“

G. Laub:

„Pavojingiausi, žinoma, tie keliai, kurie niekur neveda.“

V. Leninas:

„Abejingumas yra tylus rėmimas to, kas stiprus, to kas viešpatauja.“

J. Mikelinskas:

„Baimė suklysti yra pagrindinis visų klaidų šaltinis.“

V. Pratolinis:

„Gyvenime galima klysti, kai nežinai, kas yra gera ir kas yra bloga. Bet viena kartą tai supratęs, daugiau nebesuklysi.“

R. Rolanas:

„Tik tas neklysta, kuris nieko neveikia.“

M. Sluckis:

„Didžiosios didžiųjų žmonių klaidos ir kaltės neišperka mūsų mažų klaidų.“

R. Tagorė:

„Kas žiburį už nugaros neša – šešėlį meta prieš save.“

R. Tagorė:

„Jei užversi duris visoms klaidoms, tai ir tiesa liks už durų.“

L. Tolstojus:

„Daug kilniau pripažinti savo klaidą, negu žengti nepataisomą žingsnį.“

Paklausk - atsakysim


Klausimai – Atsakymai >>

Mokinių vežimo į mokyklą ir iš mokyklos grafikai.


Tinklapio autorius:
Evaldas Plečkaitis
evaldasetagraziskiai.lt


Administracijai